Celibatas katalikybėje
From Wikipedia, the free encyclopedia
Celibatas (lot. caelibatus, caelebs 'nevedęs') – Romos katalikų dvasininkams privaloma viengungystė[1], lytinio asketizmo forma. Celibatas dažnai painiojamas su tiesiog skaistumu (susilaikymu nuo masturbacijos, lytinių santykių iki santuokos, bet kokių gašlių ar kitaip nepadorių žodžių bei minčių. Todėl katalikybėje skaistumas yra dorybė, kurią dera ugdytis ne tik kunigams, bet ir santuokoje gyvenantiems vyrams bei moterims, nesusituokusiems žmonėms, kitaip tariant, visiems tikintiesiems). Iš tiesų celibatas nurodo pasiryžimą nevesti.