Baltoji jūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Baltoji jūra (rus. Белое море) – beveik iš visų pusių sausumos apsuptas vandens telkinys (apribotas Kolos ir Kanino pusiasalių) su vidutiniu 60 m gyliu (didžiausias gylis 350 m). Jos plotas 90 000 km². Jos dugnas, kurį sudaro šelfas, suskaidytas įvairių įdubų ir gūbrių. Siauras Gorlo sąsiauris jungia Baltąją jūrą su Barenco jūra, o kanalai ir Onegos ežeras – su Baltijos jūra pietvakariuose. Šiaurės vakariniai krantai statūs, uolingi, pietrytiniai – lėkšti ir žemi. Vidurinė vandens temperatūra vasarą yra nuo 6 iki 15 °C, žiemą – žemiau 1 °C. Vandens druskingumas – nuo 24 iki 34,5 ‰. Potvynio ir atoslūgio ciklas trunka pusę paros, potvynio aukštis siekia iki 10 m (Mezenės įlankoje). Įteka Šiaurinė Dvina, Mezenė, Onega, Varzuga, Umba, Ponojus ir kt.
Baltoji jūra | |
---|---|
Vandenyno baseinas | Atlanto vandenyno |
Plotas | 90 800 km² |
Tipas | uždara |
Vidutinis gylis | 60 m |
Didžiausias gylis | 350 m |
Druskingumas | 24–34,5 ‰ |
Įteka | Šiaurinė Dvina, Mezenė, Onega, Varzuga, Umba, Ponojus |
Jūra gali būti laivuojama ištisus metus, tačiau žiemą tik su ledlaužiais. Ji yra pagrindiniame kelyje, kuris jungia ekonomiškai aktyvias šiaurės vakarų Rusijos dalis su likusiu pasauliu.