Aukštieji Himalajai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Aukštieji Himalajai, Didieji Himalajai – Himalajų kalnų sistemos gamtinė zona, kalnų grandinė, viena iš trijų pagrindinių juostų, esanti arčiausiai Tibeto plynaukštės. Tai – aukščiausias pasaulio kalnagūbris, kur vidutinis aukštingumas yra 6000 m.
Aukštieji Himalajai | |
---|---|
Šalis | Indija, Nepalas, Butanas, KLR (Tibetas) |
Aukščiausi kalnai | Everestas, Gangkhar Puensum, Kančendžanga, Nanga Parbat ir kt. |
Kalnagūbriai | Zanskaro, kt. |
Upių ištakos | Mahakali, Gangas, Džamna, Manasas, Tista, Torsa, Narajani ir kt. |
Ežerai | |
Uolienos | |
Ilgis | 2400 km |
Iš pietų juos juosia Mahabharatos kalnagūbris ir „vidurio kalvų“ regionas, kuriame aukštingumas svyruoja tarp 1200–2400 m. Šiaurėje Aukštieji Himalajai pereina į Tibeto plynaukštę, taip vadinamą Trans-Himalajų gamtinę zoną. Grandinė tęsiasi nuo Indo vakaruose iki Bramaputros upės rytuose. Jų ilgis yra apie 2400 km.
Aukštųjų Himalajų kalnynas beveik sutampa su Kinijos pietvakarine siena, kartu praeidamas pro Indijos Džamu ir Kašmyro, Himačal Pradešo, Utarakhando, Nepalo, Sikimo (Indija), Butano ir Arunačal Pradešo (Indija) teritorijas.