Apvalkalinė kulka
From Wikipedia, the free encyclopedia
Apvalkalinė kulka, FMJ kulka (angl. Full metal jacket bullet, FMJ bullet; rus. пуля с цельнометаллической оболочкой) – kulka, kurią paprastai sudaro minkšta šerdis (dažniausiai švinas) ir gaubia kietesnio metalo (paprastai vario lydinio, kartais – plieno) apvalkalas. Apvalkalas kulką gaubia iš visų pusių (tokias kulkas dar vadina visiškai apvalkalinėmis, angl. total metal jacket) arba iš visų pusių, išskyrus dugną.
Pirmas veiksmingas apvalkalines kulkas 1882 m. išrado Šveicarijos kariuomenės pulkininkas Eduardas Rubinas (Eduard Rubin).[1][2][3][4] Standartiniuose šoviniuose apvalkalines kulkas pirmą kartą panaudojo 1886 m., tai buvo šoviniai Lebel Mle 1886/M93 šautuvui.