Antrasis Šiaurės karas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Antrasis Šiaurės karas arba Šiaurės karas – 1655–1660 m. vykęs karinis konfliktas, kuriame dalyvavo Švedijos imperija ir jos priešininkai – Abiejų Tautų Respublika (1655–1660), Rusijos carystė (1656–1658), Brandenburgas-Prūsija (1657–1660), Habsburgų monarchija bei Danijos-Norvegijos karalystė (1657–1658 ir 1658–1660). Nyderlandų Respublika paskelbė neformalų prekybinį karą prieš Švediją ir 1655 m. užėmė Naujosios Švedijos koloniją, tačiau ši nėra laikoma ATR–Danijos sąjungos dalimi.
Antrasis Šiaurės karas | |||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Iš kairės į dešinę: Varkos mūšis ‧ Varšuvos mūšis ‧ Nežinomas ATR–Švedijos mūšis ‧ Persikėlimas per Beltą ‧ Eresundo mūšis ‧ Kopenhagos mūšis | |||||||||
| |||||||||
Konflikto šalys | |||||||||
Švedija Brandenburgas-Prūsija (1656–57) Transilvanijos kunigaikštystė Etmonatas Valakija Moldavija LDK |
Rusijos carystė Abiejų Tautų Respublika Danija-Norvegija Habsburgų monarchija Brandenburgas-Prūsija (1655–56, 1657–60) Krymo chanatas Kuršo kunigaikštystė Jungtinės Nyderlandų provincijos | ||||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
Karolis X Gustavas Frydrichas Vilhelmas Boguslavas Radvila |
Jonas Kazimieras Vaza Frederikas III Aleksejus Michailovičius Frydrichas Vilhelmas |
1655 m. Švedijos karalius Karolis X Gustavas užpuolė ir okupavo vakarines ATR teritorijas,[1] o rytines teritorijas okupavo Rusija. Spartus Švedijos kariuomenės judėjimas per ATR teritoriją vadinamas „Švedų tvanu“. ATR karinėms pajėgoms pasidavus Uiščės mūšyje, LDK etmonas Jonušas Radvila su Karoliu X Gustavu pasirašė Kėdainių uniją ir Lietuva tapo Švedijos protektoratu,[2] o de jure panaikintos ATR valdovas Jonas Kazimieras Vaza pasitraukė į Habsburgus. Tuo tarpu Brandenburgo markgrafas ir Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas sudarė sąjungą su Švedija mainais už Prūsijos kunigaikštystės, kaip Švedijos feodo, atgavimą. Pasinaudodamas Romos katalikų nepasitenkinimu jų kraštą užėmusiais protestantais bei ATR karo vadų palaikymu, Kazimieras Vaza 1656 m. sugebėjo atkurti savo politinę persvarą. Vėliau Rusijos carystė, pasinaudodama Švedijos nesėkmėmis įsitvirtinti užimtose žemėse, paskelbė imperijai karą ir įsiveržė į Lietuvos bei Švedijos Livonijos teritorijas.