Agregatinė būsena
From Wikipedia, the free encyclopedia
Agregatinė būsena (arba medžiagos būvis, arba medžiagos fazė) – fizinis pavidalas, kuriame sutinkamos medžiagos. Yra žinomos šios:
- dujinė;
- skystoji;
- kietoji;
- plazminė – Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems atomams arba molekulėms, prasideda dujų jonizacija. Atsiranda nauja medžiagos būsena – plazma;
- nukleoninės dujos – susidaro sprogus supernovai arba gaunamos dirbtinai, kai susprogdinama vandenilinė bomba. Į tokią būseną medžiaga pereina tada, kai ją sudarantys atomai suslėgti hiperslėgio nustoja egzistavę ir medžiaga tampa protonų, neutronų ir elektronų „koše“, t. y., nelieka atstumų tarp branduolio ir elektronų apvalkalo (branduolys už atomą mažesnis 105 karto. Tokios medžiagos temperatūra siekia 1010 K.
- mezoninės – hiperoninės dujos gaunamos greitintuvuose prie 1012 K ir hiperslėgio. Tai daugiau teorinis medžiagos būvis.
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
1-4 būvius jaučiame savo jutimo organais.
Agregatinės būsenos pasikeitimas (virsmas) yra perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Paprasčiausias pavyzdys yra skysto vandens sušalimas į ledą arba virtimas į garus. Dėl agregatinės būsenos pasikeitimo keičiasi medžiagos fizinės savybės, tačiau chemiškai medžiaga išlieka ta pati. Vandens atveju, jo molekulės išlieka sudarytos iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo. Tačiau sušalusiame vandenyje molekulės susijungia į tam tikrą struktūrą, vadinamą kristaline; skystame vandenyje molekulės gali judėti viena kitos atžvilgiu, o dujinės formos vanduo (garai) laisvai juda erdvėje retai viena su kita susidurdamos.
Agregatinės būsenos pasikeitimas gali būti valdomas temperatūra ir slėgiu. Mažinant dujų temperatūrą jos kondensuojasi pradžioje į skystį, vėliau į kietą medžiagą. Kaitinant, kieta medžiaga išsilydo į skystį ir, toliau kaitinant, išgaruoja į dujas.