Aškenaziai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Žydai aškenaziai (hebr. אשכנז = Ashkenazim) – žydų diasporos dalis, atsiradusi pirmojo tūkstantmečio pabaigoje[1], žydų naujakuriams viduramžiais apsigyvenus palei Reino upę Šventojoje Romos imperijoje (dab. vakarų Vokietijoje).
Aškenaziai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | 10–11 milijonų |
Populiacija šalyse | JAV ~ 5–6 000 000
Izraelis 2 800 000 Rusija 194 000–500 000 |
Kalba (-os) | jidiš |
Religijos | judaizmas |
Giminingos etninės grupės | sefardai, kitos žydų grupės |
Pavadinimas Ashkenazi kilęs iš biblinės figūros Aškenazo, pirmojo Gomeros sūnaus.
Tradicinė aškenazių žydų diasporos kalba yra jidiš (germanų kalba, turinti hebrajų, aramėjų ir slavų kalbų elementų),[1] išsivysčiusi viduramžiais jiems persikėlus į šiaurės Europą (Vokietiją ir Prancūziją). Šimtmečius aškenaziai vartojo hebrajų kalbą kaip sakralią kalbą, tik XX a. Izraelyje hebrajų kalba tapo bendrine.
Aškenaziai daug nuveikė filosofijos, literatūros, meno, muzikos ir mokslo srityse.[2][3][4][5]
Sąvoka „aškenaziai“ reiškia žydų naujakurius, viduramžiais įkūrusius bendruomenes palei Reino upę Vakarų Vokietijoje.[6] Apsigyvenę naujoje aplinkoje jie laikėsi tradicijų, susiformavusių dar Babilone, Šventojoje Žemėje bei vakarų Viduržemio jūros pakrantėje. Aškenazių religiniais centrais tapo Mainco, Vormso ir Trua miestai. Žymus Prancūzijos Rišon rabinas Shlomo Itzhaki (Rashi) padarė didelę įtaką žydų religijai.
Vėlyvaisiais viduramžiais dėl religinio persekiojimo dauguma aškenazių persikraustė į rytus,[7] pasitraukdami iš Šventosios Romos imperijos į įvairias ATR dalis, dabartinėse Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos ir Ukrainos teritorijose.[8][9]
XVIII–XIX a. pabaigoje žydai, likę Vokietijoje ar grįžę į ją, pradėjo kultūrinę revoliuciją – veikiami Haskalos ir kovos dėl emancipacijos, taip pat intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo miestuose, jie palaipsniui atsisakė jidiš ir perėmė vokiečių kalbą. Taip kūrėsi naujos žydų religinio gyvenimo formos ir kultūrinis identitetas.[10]
Antrojo pasaulinio karo ir holokausto metu sunaikinta didelė dalis aškenazių.[11][12] Manoma, kad XI amžiuje aškenazių žydai sudarė tris procentus visų žydų pasaulio gyventojų, o 1930 m. atliktas tyrimas nustatė, kad jie sudaro 92 proc. pasaulio žydų.[13] Prieš pat holokaustą žydų skaičius pasaulyje siekė maždaug 16,7 milijono. Šiais laikais Žemėje gyvena nuo 10 milijonų iki 11,2 milijonų aškenazių. Sergio Della Pergola, apytiksliai apskaičiavęs sefardus ir mizrahi žydus, nustatė, kad aškenaziai sudaro 65–70 % žydų visame pasaulyje.[14] Remiantis kitais tyrimais, Aškenaziai sudaro apie 75 % žydų.[15]
Genetiniai aškenazių tyrimai – tyrinėjant jų tėvo ir motinos giminę, taip pat autosominę DNR – rodo, kad aškenaziai yra Levanto ir Europos gyventojų (daugiausia Vakarų/Pietų Europos) palikuoniai.