1814 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija
From Wikipedia, the free encyclopedia
1814 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija – Konstitucinis dokumentas, 1814 m. oktrojuotas (vienasmeniškai paskelbtas, padovanotas) Liudviko XVIII, paruoštas kai kurių Senato ir Įstatymų leidybos korpuso narių. Ši chartija buvo peržiūrėta 1830 m. ir galiojo iki 1848 m. Išsaugota daugelis laisvių, išsikovotų per Prancūzijos revoliuciją.[1]
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
Daugiau informacijos Informacija, Valstybė ...
1814 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija | |
Informacija | |
---|---|
Valstybė | Prancūzija |
Priimta | 1814 m. |
Galiojo iki | 1814 – 1830 m. |
Turinys | |
Valdymo forma | Konstitucinė monarchija |
Įstatymų leidžiamoji valdžia | Parlamentas: Perų rūmai ir Deputatų rūmai |
Vykdomoji valdžia | Karalius ir ministrai |
Uždaryti
1814 m. Prancūzijos Konstitucinė Chartija įtvirtino konstitucinę monarchiją su dvejų rūmų parlamentu. Ginamos pilietinės teisės, nors katalikybė paskelbta valstybine religija, skelbiama religinė tolerancija.[1]