Šv. Steponas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šventasis Steponas (gr. Στέφανος, Stéphanos, reiškiantis „vainiką, karūną“, hebr. סטפנוס הקדוש, Stephanos HaQadosh, 5 m. – 34 m.), tradiciškai laikomas pirmuoju krikščionybės kankiniu,[3] ir kuris, pagal Apaštalų darbus, buvo ankstyvosios Jeruzalės bažnyčios diakonas, savo mokymais supykdęs įvairių sinagogų narius. Teismo metu apkaltintas šventvagyste, jis pasakė kalbą, kurioje pasmerkė jį teisiančią žydų valdžią, o vėliau buvo užmėtytas akmenimis. Apaštalas Paulius, fariziejus ir Romos pilietis, taip pat dalyvavo Stepono kankinime.[4]
Šv. Steponas gr. Στέφανος | |
---|---|
Karlo Krivelio „Šv. Steponas“ | |
Gimė | 5 m. |
Mirė | 34 m. (~29 metai) Jeruzalė, Judėja, Romos imperija |
Šventasis | |
Šventė | Armėnijoje: gruodžio 25 d. vakarų krikščionybėje: gruodžio 26 d. rytų krikščionybėje: gruodžio 27 d. Koptų stačiatikių bažnyčioje: Tobio 1 d. |
Globoja | ministrantus,[1] Akomos Pueblą, karstų gamintojus, Četoną, diakonus, galvos skausmus, žirgus, Keselį, masonus, Ovensborą, Pasau, Kigalį, Dodomą, Serbiją, Serbų respubliką, Pratą[2] |
Vienintelis informacijos apie Šv. Steponą šaltinis yra Naujojo Testamento Apaštalų darbai.[5] Šv. Steponas Apaštalų darbų 6 skyriuje minimas kaip vienas iš graikiškai kalbančių helenistinių žydų, išrinktų padėti graikiškai kalbančioms našlėms gauti sąžiningą valdžios aprūpinimą.[6]
Katalikų, anglikonų, rytų stačiatikių, stačiatikių, liuteronų ir Rytų bažnyčios Steponą laiko šventuoju. Meninėse reprezentacijose Šv. Steponas dažnai vaizduojamas su kankinystę simbolizuojančia karūna, trimis akmenimis, kankinio palmės lapeliu, smilkaline bei laikančiu nedidelį bažnyčios pastatą. Šv. Steponas dažnai vaizduojamas kaip jaunas, bebarzdis vyras su tonzūra, dėvintis diakono drabužius.